2025 spalio 18–26

miške

Oratorija
miške

Spalio 19 d., sekmadienis, 18 val.
Spalio 20 d., pirmadienis, 18 val.
Sapiegų rūmų Menė
(L. Sapiegos g. 13, Vilnius)
Premjera

Bilietai

Trukmė: 60 minučių
Lietuvių kalba su surtitrais anglų kalba
Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas, medžiaga platinama viešai.

Kompozitorius Albertas Navickas
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Salomėjos Nėries, Lietuvoje kovojusių partizanų, Jono Meko, Alberto Navicko tekstais
Kūrinyje taip pat panaudoti interviu su Irena Šapokaite ir Lolita Jolanta Piličiauskaite
Erdvinės elektronikos kūrėjas Edvinas Siliūnas
Garso režisierius Edvinas Siliūnas
Prodiuseris „Operomanija“

Atlikėjai: Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Ieva Marmienė (sopranai), Nora Petročenko (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Vygantas Bemovas (tenoras), Paulius Klangauskas (tenoras), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), Gediminas Žilys (balsas garso įraše)

miške

“miške” yra žvilgsnis į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją iš didelę šalies teritorijos dalį dengiančio archetipinio miško perspektyvos. Noriai, o kartais galbūt paviršutiniškai, romantizuojamas, miškas yra itin daugialypis tiek ekologiniu, tiek ir istoriniu požiūriu. Tad ir jo vaizdinys istorinėje (pa)sąmonėje slepia virtinę vizijų, kurių trys tapo šio kūrinio atspirties taškais. Visų pirma, M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, vaizduotėje įtvirtinusi Dzūkijos miško svajonę. Visai kitoks – pokario Dzūkijos miškas, kuriame žuvo tūkstančiai rezistencinių kovų dalyvių. Galiausiai – dabarties miškas, dėl kurio išlikimo ir bioįvairovės nerimauja ne tik ekologai, bet ir visuomeninės organizacijos bei bendruomenės. Ką liudija ši Lietuvos miško tapatybės transformacija nuo „gamtos namų“ iki (ne)saugomų teritorijų registro?

„miške“ yra oratorija aštuoniems balsams ir erdvinei elektronikai, skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.

„miške“ chronologiškai keliauja per kelis istorinius momentus, kurių vaizdinius manyje sužadino „miško“ sąvoka. Šie momentai – kartu ir universalūs, ir labai asmeniški. Tarp jų – M. K. Čiurlionio kūryba, tarsi mįslė XX a. pradžios Lietuvoje, pralenkusi savą laiką; taip pat mano močiutės pasakojimai apie jos šeimos likimą pokario Varėnos miškuose ir vėliau Sibire; dar – Pauliškių kaimo bendruomenės pastangos išsaugoti „nesaugotinu“ įvertintą mišką. Skaitydamas Čiurlionio laiškus žmonai Sofijai, pokario partizanų eilėraščius (tarp jų – ir į „liaudies kūrybą“ įtrauktos Salomėjos Nėries eilės), Lietuvos istorikų tyrimus apie moterų dalyvavimą rezistencinėse kovose, Jono Meko kronikas apie jo emigracijos pradžią, ir įrašydamas savo šeimos narių prisiminimus, supratau, kad liudiju lietuviškos tapatybės istoriją. „miške“, be jokių abejonių, yra mano lietuviškiausias kūrinys.

Kompozitorius Albertas Navickas

Mano tikslas – erdvės transformacijos: manipuliuodamas erdvine elektronika bei gyvai dainininkų atliekamu garsu, naudodamas tai kaip dramaturginį ar net psichodelinį įrankį, siekiu, kad visa tai priartintų klausytojus prie ritualinio, įtraukaus patyrimo.

Erdvinės elektronikos kūrėjas Edvinas Siliūnas